Blog...

2009. 10. 24 - Medis, metalas, ugnis...

2009. 09. 25 - Grybai grybai...

2009. 09. 11 - Žvynabūdės...

2009. 09. 09 - Grybai!!!

2009. 09. 04 - Gervuogės...

2009. 09. 02 - Vilkogaudžiai pajūryje. Ema ir Pradas.

2009. 08. 26 - Pagaliau pradėjo augti grybai.

2009. 08. 21 - Vaivorai.

2009. 08. 18 - Bruknės...

2009. 07. 17 - Visokeriopai produktyvi diena...

2009. 07. 14 - Mėlyniavimo ypatumai...

2009. 07. 05 - Laukžemė, palei Šventosios upę...

2009. 06. 27 - Šventosios šlaitai, Laukžemė

2009. 06. 21 - Kepsninės bandymas...

2009. 02. 14 - Kursai...

2009. 02. 13 - Rūkas...

2009. 01. 31 - Smagus pasivaikščiojimas

2009. 01. 10 - Rungtynės su jaunimu :) Mindaugas Nr. 13

Mindaugas, "Bulit'o" mušimas ir pataikymas :)

Komandų atsisveikinimas.

Mūsų katinėlis...

2008.01.09 - Žemaitijos Taurė 2009

Mūsų Lietuvos rainųjų veislės katinėlis,- Morda Eolo arfa :)

Rimtas katinas, tiesa?

2009

2008.11.09 - Mūsų šešiailtis katinėlis pagavo pirmą žiurkę. (Our cat, - rat killer)

2008.10.26 - Katinėlis gavo "teisę į asmeninę erdvę", tačiau kartu atsirado ir...okupantas. Kam šiais laikais lengva?

2008.10.05 - Nežinau kaip "ten kažkur", bet mūsų kraštuose grybai jau baigiasi...Nuvažiavome prie Būtingės. Iki paskutiniųjų naiviai tikėjausi rasti žaliuokių. Nė velnio. Ne šiemet...Radau dvi skėtines žvynabūdes, voveraičių, žalsąvąjį aksombaravykį. Tikra grybautojo gėda...

Jau pradėjo augti Čerpėtieji žvynadygliai (Sarcodon imbricatus). Na, tai teoriškai valgomi grybai,o praktiškai,- tegul šiuos "jaunus valgomus" grybus valgo mikologai, kurie grybų atlasus sudarinėja. Argi normalus, save gerbiantis grybas galėtų užaugti iki 30 cm. skersmens?

Neatsispyriau pagundai įsiamžinti savo miškelyje. Gaila, kad "grybų medžiokles su varovais" teks pamiršti iki kitų metų...ir kodėl tie šelmiai neauga apvalius metus?

Apsilankėme ir Laukžemėje. Vaizdelis nekoks...Šungrybiai, nukritę lapai ir keli lepšiai.

Belieka pasiguosti, - kad miške ir žiemą gražu...

2008.10.03 - Šiandien važiavome į Purvaičius, pas p.Andriejų, kad pažiūrėti kaip Ema elgsis pamačiusi šernus...

Linksmybės prasidėjo išvažiavus už Plungės (kaip visada). Ne naujiena ir tai, kad mes, - pasiklydome. Pagalvojau, kad dabar atėjo proga man pasireikšti. Išdidžiai užlipau (beveik kaip Napoleonas) ant autobuso stotelės suoliuko ir įjungiau mobiliame telefone esantį GPS'ą, kad sužinoti, kur po galais mes esame. Čia tykojo pirma nesėkmė,- GPS'as užkrovė palydovinę nuotrauką ir išlindo nelemtas užrašas, - "šiuo metu negalime nustatyti Jūsų buvimo vietos"...Va tau ir GPS'as, va tau...Dingę kažkur Žemaitijoje.

Aptikome pirmus žmonių buvimo pėdsakus ir paklausėme, kur ir kaip rasti p. Andriejų. Na, vaikai mums daugmaž nupsakojo ir mes daugmaž nuvažiavome...Kai paklausėme dar kartą, - pasirodo, kad reikia važiuoti porą kilometrų atgal...Pasirodo, kad kalbos dovana veikia kur kas geriau nei GPS'as...

Atradome p. Andrieju, atradome šernus. Mieli paršiukai. Įleidome į šernų voljerą Emą. Ema užsiiminėjo kuo tik nori, bet tik ne tuo, kuo reikia. Viso ko kulminacija buvo tada, kai Ema pagaliau pamatė šerną ir puolė jį vytis (vaje, kaip mes apsidžiaugėme). Eglių išvartos akimirkai užstojo reginį. Na o tai, ką pamatėme paskui,- privertė mus juoktis. Kažkokiu momentu Ema perdavė estafetės pagaliuką šernui, ir dabar jau nuo šerno kiek įkabindama bėgo Ema. Snukio išraiška buvo tokia: "help !!! help !!! help !!!"...

Viskas gerai, - net ir tas 100 metrų nubėgtas paskui šerną- taipogi rezultatas :))))))))))

Kai Ema pasens ir augins levrečiukus galės pasakoti pasakas, - "kadaise aš pakliuvau į šernų apsuptį, mane vijose dešimt too~ooookių šernų. Aš juos visus paklojau..."

Kaip patogu miegoti, įsirausus į purvą iki pažastų. Tuo tarpu šernas-kolega viską įtariai stebi prie gretimos eglės.

"Prašau man pakasyti kairę knislės pusę..."

Kaip ten žmonės sako? Kiaulė purvo visada atras...(įrodyta)

..ir ką aš čia veikiu?

Kur visi dingo? Nei šuns, nei šernų. Užtat purvo iki alkūnių...

...tuo tarpu namuose katinas linksminosi.

Koks saldus miegelis...

2008.09.25 - Šiandien, be didelio entuziazmo ir optimizmo apsilankiau miške, netoli Šventosios. Nesitikėjau, kad po keleto šaltų naktų miške aplamai ką nors rasiu. Radau. Pradėjo augti žalsvieji baltikai (Tricholoma equestre)

Žalsvieji baltikai, "žaliuokės" (Tricholoma equestre)

Taipogi pradėjo augti voveraitės (pats laikas...) , įtartinai sveikos ūmėdės, juodieji grūzdai...Tiesa, miške sausa. Jei taip palytų ir dar pasilaikytų šiltas oras, - būtų puiku.

Kas sakė, kad yra "beržinė košė"? Nėra tokių dalykų, - yra tik beržiniai beliašai.

Mūsų "killeris" auga ir su kiekviena diena patvirtina savo naują vardą...

2008 09 13 - Mielas dienorašti. Šiandien yra rugsėjo trylikta diena. Šiandien įvyko daug keistų dalykų. Šios dienos keistenybės viršijo metinę normą. Atvirai pasakius esu sumišusi ir nežinau nuo ko pradėti pasakoti šios dienos nuotykius. Trumpai apie gerus dalykus, - šiandien asistavau parodoje. Visi dirbantieji buvo geranoriški, dirbo it darni komanda.

Į parodos vietą atvažiavome paskirtu laiku 8:30. Pradėjau ieškoti kam prisistatyti apie savo atvykimą. Na ir prasidėjo...Vienų moterėlių paklausiau, pas ką man eiti prisistatyti ir ką man daryti. Jos man pasakė eiti ten it ten...Kai nuėjau "ten ir ten", - man pasakė, kad reikia eiti ten, iš kur atėjau (tada pirmą kartą toptelėjo mintis, kad reikia važiuoti namo). Kai dar kartą nuėjau į organizatorių "namelį" pasiteirauti tai ką po galais man daryti, - man buvo liepta eiti prie ringo ir stovėti. Užbėgdama į priekį pasakysiu, kad tai buvo 9 val., o ringas prasidėjo... 10:30...Per tiek laiko, ko gero prie ringo bučiau šaknis išleidusi.

Nacionaliniai bendravimo ypatumai tuo nesibaigė. Kartu su manimi atvažiavusi moteriškė, kaip ir dera tikram skolininkui, susimokėjo dalyvio mokestį. Va tada sužinojome, kad "mūsų buvimas šioje patalpoje" dirgina kai kuriuos žmones...Na, o skolininkas savo ruožtu galėtų dar ir "baudą susimokėti"...Tada man antrą kartą toptelėjo mintis apie važiavimą namo.

Priblokšta tokio pokalbio pajudėjau mašinos link, pagalvojau pafotografuosiu, gal nuotaika pagerės. Ten manęs laukė kita "staigmena". Kažkokia moteriškė reguliavo kam kur važiuoti. Na, kadangi mes atvažiavome vieni iš pirmųjų, tai mašiną pasistačiau strategiškai patogioje vietoje. Neilgai tuo džiaugiausi..."838, perstatykite kur nors kitur savo mašiną". Na gerai, perstačiau. Stoviu, žiūriu, kas toliau bus. Greta esančių mašinų nevaro lauk. O ką lengviausia pastumti, - žinoma, kad "pavargusį golfuką". Pagalvojau, kad toje vietoje planuoja padaryti įvažiavimą į pievą. Ale nė velnio. Į "mano" vietą pastatė kažkokią apynaują audinę (matyt reikėjo važiuoti su minivenu, - jo nebūtų drįsę taip stumdyti). Na, stovėjimas viduryje balos turi savų privalumų,- kol įsėdi, - kerzai nusiplauna. Iš bėdos gali net batus mirkyti mašinoje sėdėdamas...

Net WC pateikė staigmenų...Radome rodyklę į reikiamą vietą, o ten, - stovi du užrakinti jūriniai konteineriai. Hm...Žiūrim toliau. Ogi jų gale stovi du žali "ravioliai" (laiko mašinos, teleportacijos kapsulės, kur žengęs neatsargų žingsnį gali teleportuotis viena koja žemyn), kuriame net vidutinio ūgio žmogus remiasi galva į lubas. Matyt įsibrovėme į vaikiškus wc...Na nieko, svarbu, kad viskas kultūringai.

Na, toliau sekė kelios valandos darbo ir tai buvo patys skaidriausi parodos momentai.

Paroda prasideda iškilmingu vėliavos pakėlimu ir parodos dalyvių paradu. Tai labai gražus momentas. Parodos dalyviai sustoja į koloną ir apeina drauge didelį ratą. Tai parodai suteikia tokios savotiškos atmosferos, ko LKD rengiamose parodose nebūna...O gaila.

Nors buvo kalbama, kad "paroda vyks pagal LKD taisykles", tačiau realybė su tuo smarkiai prasilenkė BESTuose. Tiesa, parodos dalyviai buvo aprašomi kaip LKD parodose, ko iki šiol LMŽD parodose nebuvo. Nors parodos katalogas juodu ant balto rašė: "mažylių bestas, jaunimo bestas, III FCI grupė, V FCI grupė" ir t.t. ir t.p, tačiau praktiškai prasidėjo kažkokie X-failai. Buvo ir "atviros klasės bestas" ir "čempionų klasės bestas"...Va čia  kantrybė ir trūko, kokie dar mistiniai BESTai laukia net nebesinorėjo pamatyti.

Tiesa, kai organizatoriai atnešė lapus aprašymams, pasigedau BESTų lapų. Paklausiau "o kur BESTų lapai?" "Kokie dar lapai, nereikia"...Na, nereikia tai nereikia. Pasibaigus ekspertizei ringuose ir praėjus gerai valandai atbėga moteriškė, kuri tame pačiame ringe dirbo sekretore ir sako, kad iš jos reikalauja sąrašo dalyvių, kurie iš šio ringo eis į BESTus. Na LABA DIENA...Tai nereikia, tai trūksta. Kažkokie jie ten neapsisprendę buvo...

Antrą kartą ant grėblio nebelipsiu, ta prasme, į tokias parodas nevažiuosiu dirbti. Ačiū.

P.S.

Įdomu ar LMŽD parodų organizatoriai atsiskaito su ringų darbuotojais už darbą, ar ne...? Na, būsim padarę labdarą.

Žinote, dabar darosi aišku, kodėl iki pat parodos dienos kinologija.lt internetinėje svetainėje taip ir neatsirado nei ringų laikai, nei dalyvių sąrašai. Viskas labai paprasta ir turėjo vykti pagal panašų scenarijų - vienos organizacijos atstovai skambina ir sako: "gal galėtumėte pateikti dalyvių sąrašus ir ringų laikus", o kitos organizacijos atstovas sako: "jūs mane erzinate savo skambučiu"...taip dalyviai lieka užslaptinti (kažkieno stalčiuje) iki pat katalogų išdalinimo momento. Kol bus tokių dirglių vadovų, kuriuos erzina aplinkinių kvėpavimas, - nebus nieko gero.

Gal laikas keistis?

2008 09 05 - Šiandien aplankėme žemaičių -grybautojų "Meką", - Laukžemę. Neblogai pasisekė...

Iš miško išvažiavome jau temstant. Paskutinis gražus dalykas kurį matėme, tai arkliukas rūke:

2008 09 04 - Pasakymas "katė maiše" šiandien įgavo kiek kitą prasmę. Ne visada maiše yra nešama skandinti ir nevisada "katė maiše" reiškia neapgalvotą pirkimą. Kartais maišas tampa puikia vieta papramogauti.

Mano maišas, - mano tvirtovė.

2008 09 03 - Šiandien pavyko kiek anksčiau ištrūkti iš darbo (tsss, čia tik tarp mūsų) ir nuvykti miškan. Pamatę bevaikštančius "konkurentus" kažkiek nuliūdome, - jie juk surinko mūsų grybus!!! Teko su visais savo kibiriukais pėdinti į kitą mišką. Ir kokia sėkmė, - ten buvo miško stebuklų, maskuotės meistrų, - voveraičių (Cantharellus cibarius). Neįgudusi akis gali ir nepastebėti šių slapukių. Aptikome būrius ūmėdžių ir raukšlėtųjų gūdukų (Cortinarius caperatus)

Valgomosios voveraitės (Cantharellus cibarius).

Taipogi aplankėme "pamiškės vaiduoklį", karo laikų reliktą. Tai neaiškios paskirties įtvirtinimas, kuris dabar atlieka šiukšliadėžės funkciją. Jei tikėti užrašu virš nesamų durų, - šis pastatėlis yra 1939 metų gamybos. Ideali vieta laikyti konsevuotoms gėrybėms...

Po ilgo ir atkaklaus grybavimo ir pažindinimosi su apylinkėmis nutarėme nuvažiuoti į kitą mišką. Pagaliau pradėjo augti ir piengrybiai: eglyninės rudmėsės (Lactarius deterrimus), piengrybiai paberžiai (Lactarius torminosus), bei juodieji grūzdai (Lactarius turpis). Miškas nustebino aitriųjų pušynbaravykių (Tylopilus felleus) gausa. Randi grybą pliušine kepuryte, mintyse apsidžiaugi ir kad jau pjausi, o ten...Paprasta atskirti šiuos apsimetėlius, - pakanka prie nupjauto kotelio pridėti liežuvį, - netrukus pajaučiamas aitrumas. Vienas toks grybas-apsimetėlis gali sugadinti visą puodą gerų grybų. Taip kad, - būkite atidūs, šių apsimetėlių miškuose tikrai daug.

Aitrieji pušynbaravykiai (Tylopilus felleus)

Toliau sekė greito ėjimo ir miklaus pjovimo etapas. Štai koks gražuolis išaugo viduryje tako:

Tikrinis baravykas (Boletus edulis)

Pusketvirtos valandos vaikščiojimo rezultatai:

                Eglyninės rudmėsės (Lactarius deterrimus)            ir          Raukšlėtieji gūdukai "kalpokai" (Cortinarius caperatus)

O čia visa tai, su kuo man teko šį vakarą susidoroti...

2008 09 01 - Nuvykome į mišką, kuris matosi per rytinės pusės langus. Pirma mintis atvažiavus miškan buvo "jei apie save duotų žinoti ūmus pilvas, - ši vieta idealiai tinka išsiaiškinti pačiam su savimi"...Taigi šliaužiojau po mišką ir burbėjau, kad čia nėra jokių grybų ir būti čia jų negali. Tiesa, akį džiugino dideli rudųjų musmirių kiekiai ir kažkokie mažulyčiai, rudi piengrybiai. Visa neviltyje brajojau tarp jaunų berželių ir...užsiroviau ant pirmo rimto grybo - baravyko paąžuolio (Boletus luridus). Atvirai pasakius labai nutebau tokioje vietoje radus paąžuolį. Keli žingsniai į šalį, - mūsų laukė tikras netikėtumas, - visa komanda paąžuolių.

Kai paėjome tolėliau ir atidžiau pradėjau žvalgytis po mišką pasidarė aišku, kad šia jaunuolynas želia nepadoriai seno miško likučiuose. Aptikome didžiulių samanotų riedulių (ne ką mežesnių už ezerskoles upurakmens), medžių kelmų (greičiausiai ąžuolų), kurie buvo didžiosios traktoriaus padangos diametro.

Tarp augančių eglių radome žalsvųjų aksombaravykių (Boletus subtomentosus) šeimyną, aukštoka žolė slėpė tikrinius baravykus ir kelis, kaip reta sveikus, lepšius. Vaje, kaip neįtikėtinai greitai gali pasikeisti nuomonė apie mišką...

Taigi dar kartą žiūrint iš kairės: lepšiai, žalsvakočiai aksombaravykiai, paąžuoliai ir baravykai.

Žalsvakočiai iš arčiau. Šie grybai visu 100 procentų pateisina savo pavadinimą, - juos liečiant atrodo, kad kepurėlės iš tiesų yra aksominės.

Išvada, - nenurašyk miško prieš tai jame nepavaikščiojęs.

2008 08 30 - Padarėme išvadą, - šiemet yra "uogų" ir jokiu būdu ne "grybų" metai. Net šungrybių miške nėra ... Nėra "kartėlių", kurių gerais metais niekas net nerenka. Dalgiu būdavo galima pjauti (patys grybų pjovimo dalgiu dar nepraktikavome).

Tiesą sakant radau kelis tikrinius baravykus (sušaldžiau, žiemą galėsime mėgautis), keliolika rudakepurių aksombaravykių (Boletus badius), voveruškų, ūmėdžių ir vieną tropnią skėtinę žvynabūdę (Macrolepiota procera). Ale normaliais metais, tiek laiko pravaikščiojus miške grybų turėjai rasti tiek, kad net trošku būtų pasidarę. O dabar...

    

                                      Urvuotoji alvytė (Helvella lacunosa)           Tuščiaviduris žvaigždulis (Geastrum fimbriatum)

Radau kažkokių nei bobausių, nei briedžiukų. Vienžo čiūdni grybai, nematyti. Ir štai va tokį, akiai neįprastą gryboką, tuščiavidurį žvaigždulį (Geastrum fimbriatum)

2008 08 17 - Ir šiandien neatsispyrėme pagundai pavaikštinėti po miškus. Buvome Laukžemėje, netoli Latvijos sienos. Miške radome gražią vietą, kur lietus paplauna smėlį ir visas smėlio kalnas po truputį griūna...Pririnkome apypilnį "Royal Canin" kibiriuką kazlėkų. Grybai sveiki, gražūs. Išvirus išėjo beveik 3 kg. "kazlėkienos".

...ir ryt važiuosim.

2008 08 16 - Šiandien buvome nuvykę miškan. Tikėjomės rasti grybų (optimistai). Kažin ko ypatingo taip ir neradome. Taigi teko tenkintis maloniais šlapio miško vaizdeliais ir kepta skėtine žvynabūde (lot. Macrolepiota procera).

Žinau žinau, - absoliuti dauguma žmonių šį puikų grybą pavadintų "musmire". Tie, kas šių grybų nepavadintų niekaip,- ko gero neatsispirtų pagundai juos suspardyti. Na, suprantamas jausmas...Taigi jei jau radote šį grybą ir visgi nutarėte išbandyti jo skonį ir kvapą, - reikės tokių paprastų dalykų: verdančio vandens, druskos, pipirų, sviesto, duonos, skonio nepagadintų ir kepinti svogūnai...

Nuplautą "musmirę" reikia nuplikyti verdančiu vandeniu ir palikti ją pagulėti vandenyje 5-10 min. Šiuo momentu į vandenį įberiu druskos... Kol grybas maudosi galima užkaisti keptuvę, ištirpinti sviestą ir pasiruošti kepimui. Į įkaitinta keptuvę gražiai padėti "musmirę", pabarstyti pipirais (galima įberti ir "Maltos Mėsos Prieskonių", tik tada nereikia berti druskos) ir kepti, kol paruduos.

Žvynabūdės skonis panašus į vištos ir jūrinės žuvies. Keptas grybas tirpsta burnoje.

Kaip ir su kuo valgysite žvynabūdes,- kiekvieno fantazijos reikalas. Skaniai valgosi žvynabūdė apiberta keptais svogūnais. Mes nepaslinkome kepti svogūnų, tai suvalgėme žvynabūdes kaip sumuštinius.

Mm~mmmm, kaip skanu buvo...

Ir dar keletas malonių vaizdelių iš miško:

Kerpės augančios ant pušies kamieno.

Miške gausu bruknių. Taipogi aptikome "meškučių" (jų valgyti kažkodėl nerekomenduotina, nors daug žmonių jas visgi valgo).

Radau voveraites, kurios augo iš beržo šaknies. Neėmiau jų, nes jos buvo kaip guminės...

Ir dar, - šiandien pražydo kaktusas.

Ir vėl "Gandrų medis". Rugpjūtis jau įpusėjo, taigi didieji paukščiai laukia autobuso į šiltuosius kraštus...

2008.08.06 -  Mūsų 4 mėnesių katukas Švepsas pateisino savo "medžiotojo" vardą. Šiandien pavyko nutverti antrą pelę...

Taip Dyva džiaugiasi, kai kas nors gryžta namo:

2008.07.27 - Latvija, Pape

Vėl nuvykome į Pape pliažą. Šį kartą buvo santykinai daug tautiečių. Mūsų šunys susirado draugelį, - šnaucerį, kurio šeimininkai pasirodo buvo "skrajojantys lietuviai". Patikrinome ar mūsų šunys neprarado plaukimo įgūdžių :). Pasirodo neprarado. Buvo smagu.

2008.07.25- Latvija. Stumbru ganība. Svētbirzs un Ezerskolas upurakmens...

Nebova kon veikt. Pasikrapštėm pakaušius, sėdom mašinon ir išvažiavom į Latvius.

Sukom ten, kur tik užmatėm kultūros paveldo ženklus. Buvo karšta, kažin kiek ir kažin kur nenubraukėm...

Bildėjom žvyrkeliu, kad pamatyti ES remiamas stumbrų ganyklas. Aptverta įspūdinga teritorija, subaladotas apžvalgos bokštelis. Matėme keistų žirgų bandą ir basivoliojančias kailiniuotas karves. Viskas būtų buvę labai gražu, jei ne...arkliamusės, kurios vos mūsų neprarijo...

Už kelių šimtų metrų rodyklė į kitą žirgų ganyklą ir užuomina apie kažkokį akmenį...

Na, Latvijos miškai slepia daug šimtamečių trobų, įvairių tarybinių laikų griuvėsių. Net ir ten gyvena žmonės (gerai, kad nelaksto kailiais apsikarstę). Jausmas toks, lyg kas būtų 20 metų atgal nubloškęs...Tais siauručiais žvyrkeliais važinėja viešasis transportas, tose nušiurusiose trobelėse (kai kurių stogai net žole apžėlę) gyvena laukiniai latviai, kurie prie pakelės pušų pribaladoja pašto dėžutes (pasirodo jie net moka skaityti!!!)...

Keli kilometrai moralinio pažeminimo važiuojant žvyrkeliu ir pagaliau randame tą mistišką vietą. Mus pasitiko lentelė, kur darkyta žemaičių kalba parašyta, kad tai, pagoniškojo kulto vieta, kuri buvo apsodinta 9 ozuolais, sugrupuotais po 3 medžius. Iš senų medžių likę tik kelmai, aplink priaugę gerokai jaunesnių ozuolų...Vietovė tikrai keista, mėtosi daug nemažų apsamanojusių akmenų. Na, o tas "upurakmens" tai tikrai nemažas akmenukas, pūpsantis prie seniai nulūžusio šventojo beržo kelmo...beržo, augusio iš akmens...

Na, kitą kartą aplankysime kitas vietas, apie kurias informuoja rudi ženklai su kringeliais...

Na ir atskira tema,- Pape pajūrys. Mašinų stovėjimo aikštelė pačiose kopose, jokių draudžiamųjų žeklų, kad šunų negalima vesti į pajūrį. Ten, net būdamas Latvijoje jautiesi, kaip Lietuvoje: - mašinos vien lietuvaičių, skelbimai apie parduodamas žemes,- taipogi lietuviški, o ne koks "pardod zeme"...Ir kas svarbiausia, - jokių draudimų vesti šunis į pajūrį.

Ir dar keistesnis dalykas, - nežiūrint į tai, kad ten suvažiuoja lietuvaičiai su šunimis, - pajūris nuo to netapo viešu tuoletu...

Then wild boars come... on road near Nida (LT)

2008.02.16 - Gyvūliukai irgi serga...Emma buvo sunegalavusi:

Ole, ole, ole!!! Tokie šūksniai skambėjo Klaipėdos Akropolyje pirmadienio naktį 12 valandą. Po prekybos centrą šlaistėsi girti jaunuoliai, kurie su bokalais rankose šventė pergalę (vėliau teisėsauga išsiaiškino triukšmadarius – Arturka, Karpucha, Vania ir Mindaugas, – dėl vykstančio tyrimo pavardės neatskleidžiamos). Klaipėdos "Kirų" žvaigždės stebint gausiam įvairių rajono žurnalistų būriui (Gargždų "Banga", "Vakarų kraštas", "Šilo karčema" ir "Valstiečių laikraštis") net 4:1 sutriuškino Gargždų "Ledžingos" klubą, kuris ant ledo lipo su dideliu pasitikėjimu ir naujomis mėlynomis "maikutėmis". Vis dėlto, pergalę šventė "geltonieji", kurie turėdami tik vienuolika žaidėjų, gražiu stiliumi sumalė į miltus gargždiškius.

Pastarieji bandė gąsdinti klaipėdiečius jau dešimtą mačo sekundę įmušdami įvartį. "Kirai" rankomis, kojomis ir lazdomis pademonstravo, jog nenusiteikę pasiduoti ir kai nepavyko įmušti pažeme, "gynybinė siena ant ledo" Arturka Gargždus nubaudė krepšinio metimu tiesiai į vartų dešinįjį kampą.

Antrąjame kėlinyje Klaipėdos "burtininkai" ant ledo sukūrė dar kelis momentus ir jau Karpucha čiuožė prie dviejų merginų, sėdinčių už stiklo su pakeltomis rankomis (ir ne tik). 2:1! Iki mačo pabaigos likus dešimčiai minučių "ledo profesorius" Vania ilgos ilgos patirties laisvalaikiu ištreniruota ranka staigiu riešo metimu pasiuntė ritulį į tinklą – 3:1! Tuo metu gargždiškiai jau pradėjo skaičiuoti laiką iki mačo pabaigos, o Klaipėdos ledo karaliai ir toliau demonstravo savo fintus. Negana to, kai iki rungtynių pabaigos liko 10 sekundžių ir "Kirai" aikštelėje tebuvo keturiese, jaunasis Mindaugas pavogė iš varžovų ritulį ir beveik suplėšęs vartų tinklą smeigė ritulį į varžovų vartus – 4:1!!! Neįtikėtina! Klaipėdos "Kirai" švenčia pirmąją pergalę rezultatu 4:1, o mačą stebėję žurnalistai palinkę prie bloknotų skubiai žymisi ir lenktyniauja, kas sugalvos gražesnius epitetus Klaipėdos komandai – "ateities komanda", "grėsmingas Kirų kirtis", "Sakalai ne paukščiai, Sakalai gaidžiai" ir pan.

Tuo tarpu santūriai atšventę pergalę "Kirai" (nežiūrint į keturis policijos sulaikytus triukšmadarius) jau ruošiasi ateinančioms kovoms. Kitas rungtynes "jūros ereliai" (galima juos vadinti paprasčiausiai "Kirais") žais:

 Sausio 31 d. (ketvirtadienį) MAŽEIKIUOSE 21.30; Mažeikių "Ledera" – Klaipėda "Kirai".

Susitiksime ant ledo!!!

P.S. Teisėsaugos įsikišimas yra pramanas.  :)

Pas mus dvi geros naujienos: Į mūsų kiemą pagaliau atėjo žiema:

(winter come to our yard..)

ir Mindaugas po atrankinės treniruotės buvo priimtas į Liepojos "Metalurgą".

(My son will be player in Liepajas Metalurgs (Latvia).)

Keli akiai malonūs momentai, kai šeimynykščiai žaidžia...Klaipėdos "Kirai". (Son at Klaipda's Kirai Team)

Mūsų Nr.- 14, Liepajas Ezermale komandoje.( Our "Big daddy" Nr 14 in Liepajas Ezermale team, Latvia)

Apie mus rašė "Vakarų ekspresas" 2007 05 05

Apie Robiną rašė žurnalas "Didysis šuo".

Apie coursingą ir Venecijos Azijos "Dyvos" entuziastingumą rašė žurnalas "Didysis šuo".

14-toji Lietuvių skalikų paroda Gargžduose.

Keli momentai iš 14-tosios Lietuvių skalikų ir kitų veislių šunų parodos. Rengė medžiotojų ir žvejų draugija.

Puiki vieta parodai, - Minijos slėnis. Smagus parodos dalyvių paradas...

Ką šiandien valgei, dėde Robinai?

Taigi dėde Robinai, išsižiok ir pasakyk "aaaa", nes mažasis inkvizitorius jau atėjo patikrinti tavo nasrų...Atlikus išsamią nasrų patikrą galima pažiūrėti ir televizorių...

Namų vaizdeliai arba kas ir kur nunešė "či"?

Ką čia komentuoti...Žiūrėkite. Aš tą matau kasdien... Kas gali būti maloniau už tą erzelį ir judėjimą, kurį skleidžia levretės. Feng Shui žinovai sako, kad gyvūnai, po namus išnešioja Či energiją...Panašu, kad jie nemeluoja, o šunys tikrai namus pripildo laimės.

Keistas supratimas apie vilkogaudžių kailį ir jo priežiūrą.

Gatvėje labai dažnai tenka girdėti įvairių komentarų apie airių vilkogaudžių kailį. Visų komentarų dabar neaptarinėsiu. Noriu apsistoti ties klaidingu suvokimu apie šiurkščiaplaukių šunų kailio subtilybes ir jo tvarkymą.
 

Daugumai žmonių atrodo, kad vilkogaudis, natūraliai yra toks, kokį jį mato atvestą į parodas. Kažkodėl žmonės supranta, kad pudeliai negimsta apkirpti, supranta, kad daugumą terjerų, bei kitų šunų reikia kirpti...

Kad airių vilkogaudžio kailis taptų "parodiniu" ir teisėjas aprašyme parašytų "puikus kailis" - reikia išlieti prakaito upes jį pešant ir dailinant.

Vilkogaudžio nepastatysi ant patogaus staliuko, kurio pagalba pasitelkiama ruošiant smulkių veislių šunis. Pešėjui dažniausiai tenka prisitaikyti prie šuns padėties. Kadangi vilkogaudis yra ne šiaip didelis, neapsimeluosiu pasakiusi, o labai didelis šuo, tai ir kailio ruoša užima daug laiko.

Apie gulintį ir besiilsintį milžiną tenka paropinėti keliais, trikdant jo ramybę įkyriu pešiojimu. Taigi į darbo pabaigą skauda viskas, nelieka nei vienos "sveikos" vietos: pradedant nuo skaudančių pirštų, kurie dėl stipraus pešimo net patinsta, baigiant nugara, keliais ir kitomis kūno vietomis.

Turiu pripažinti, kad yra ir gerųjų šio reikalo pusių. Tarkime parodos metu užlijo lietus...Kiti šunys nuo lietaus netenka savo išvaizdos, o vilkogaudžio išvaizda ir kailio būklė nuo lietaus mažai nukenčia. Šlapi, asmeniškai man, jie atrodo dar gražiau. Bet tai tik mano nuomonė ir ji ne visada gali sutapti su teisėjų nuomone.

Turiu nuotraukėlių, kaip atrodė Robinas, kai 1,5 metų jo niekas nepešiojo...Vargu bau, ar sutikę tokį šunį gatvėje pasakytumėte, kad tai - airių vilkogaudis. Pirmoje nuotraukoje Robinas - beviltiškai apaugęs, toliau - beviltiškai šlapias Robinas, dar toliau - sausas...Pabaigai - sausas ir apžėlęs...Yra skirtumas, tiesa?

Kokios veislės šunį pasirinkti?

Kokį šunį įsigyti, kaip teisingai išsirinkti ir nesuklysti renkantis, iš tokios gausybės veislių? Šis klausimas kankina daugumą žmonių, nusprendusių įsigyti keturkojį.

Nusprendus žengti šį lemtingą žingsnį, reikia deramai įvertinti daugelį aplinkybių.
 

Labai klysta tie, kurie mano, kad šuns atsiradimas namie, tai interjero papildymas dubenėliais, o dienotvarkės papildymas – trimis pasivaikščiojimais.

Svarbiausias vaidmuo tenka finansinėms galimybėms. Tai daro įtaką renkantis šuns veislę, veisėją ir pačią šuns kokybę.

Įsigijus šuniuką mišrūną, daugeliu atveju šeimininkas gali tik spėlioti, į ką panašus išaugs jo augintinis. Labai dažnai tokių mažylių tėvai būna ne tik nenuspėjamos išvaizdos, bet ir neprognozuojamo elgesio. Todėl sunku prognozuoti ir koks bus tokio šunelio elgesys: ar jis bus bailus, ar agresyvus.

Be abejo, yra galimybė priglausti šunį iš gyvūnų prieglaudos ar įsigyti turgavietėje. Nežiūrint į tai, kad įsigyjant šunį buvo padarytos minimalios išlaidos, tai jokiu būdu nereiškia, kad galima taupyti šuns sveikatos, skiepų, mitybos ir priežiūros sąskaita. Šeriamas subalansuotu ir pageidautina kokybišku, profesionaliu ėdalu, šuo gauna visas būtinas maistines, mineralines medžiagas bei vitaminus, kurie yra būtini, palaikyti gerai fizinei būklei.

Labai klysta šunų šeimininkai, kurie taupo pirkdami menkaverčius šunų pašarus, ar savo augintinius šeria kaulais, košėmis, bei girdo pienu. Toks maistas gyvūno skrandyje užima vietą, suteikia sotumo jausmą, bet... tai nėra pilnavertė šuns mityba.

Sunku laužyti nusistovėjusius stereotipus, kai žmonės yra įsitikinę, kad šuo, tai toks gyvūnas, kuris gali ėsti viską, kas lieka nuo žmogaus stalo ir turi būti tuo patenkintas ir tikras absurdas bei išlaidavimas, - pirkti šunų ėdalą, kuriuo yra prekiaujama zooparduotuvėse ar veterinarinėse vaistinėse.

Prieš įsigydamas augintinį, žmogus turi žinoti, kad kiekvienais metais, augintinį reikės vakcinuoti, bei duoti medikamentų, šalinančių žarnyno parazitus, tokius kaip šuninės askaridės, bei neleidžiančių užsiveisti echinokokams. Pageidautina, kad ilgaplaukių ar šiurkščiaplaukių gyvūnų kailis būtų apsaugotas nuo išorinių parazitų, kurie ypač suaktyvėja pavasarį ir vasarą.

Taipogi derėtų nepamiršti, kad keturkojus gali kankinti tokie pat negalavimai, kaip ir jų šeimininkus. Taigi, be išlaidų, kurios privalo būti skiriamos profilaktiniams skiepams ir dehelmintizacijai, visada gali prisidėti nenumatytos išlaidos, susiję su gyvūno sveikata.

Įsigijus kai kurių veislių mažus ir trumpaplaukius šunis – teks rasti lėšų šuniškiems rūbeliams įsigyti. Kai kuriuos beplaukius šunis, būtina ne tik žiemą vasarą rengti, bet jų odą saugoti nuo tiesioginių saulės spindulių, kremų nuo įdegio pagalba. Taipogi nemažų išlaidų reikalauja ir derama ilgaplaukių šunų kailio priežiūra.

Prieš įsigyjant šunį – apie visą tai reikia gerai pamastyti.

Kai į namus atkeliauja naujas augintinis – visa dienotvarkė, kuriam laikui, apsiverčia aukštyn kojomis. Prisideda bemiegės ir neramios naktys šuns adaptacijos laikotarpiu. Tai gali trukti 7-14 ir daugiau dienų, priklausomai nuo gyvūno amžiaus. Šeimininkui teks ankščiau, negu įprastai keltis ir skirti laiko rytiniams pasivaikščiojimams, o vakare, po sunkios darbo dienos ar po smagaus vakarėlio, vietoj to, kad ilsėtis – teks skirti laiko bendravimui su augintiniu.

Taipogi labai skeptiškai reikėtų vertinti vaikų prašymą nupirkti šunį. Tai nereiškia, kai vaikai turi augti be gyvūnų, tiesiog tėveliai turi turėti omenyje, kai mūsų mažieji nėra pajėgūs deramai rūpintis savo augintiniais. Didelė tikimybe, kad po gero pusmečio ( o gal ir anksčiau), tai, kas buvo "vaiko šuo", taps "tėvų šunimi". Todėl tėveliai, dovanodami "šunį vaikui", tai turėtų prisiminti.

Įsigyjant šunį, derėtų pasidomėti apie šuns temperamentą. Šuns ir šeimininko charakterių suderinamumas – yra labai svarbus, kad tolimesnis bendravimas klostytūsi sklandžiai. Šunų charakterio subtilybėmis reikėtų pasidomėti prieš įsigyjant šunį, kad vėliau netektų patirti nemalonių staigmenų. Flegmatiškam šeimininkui bus sunku sugyventi ir jausti dvasinę pilnatvę su didelio temperamento šuneliu, kuris vietoj to, kad šalia ramiai ir supratingai gulėtų, vilks šeimininką žaisti. Žmogui, kuris yra nenustygstantis vietoje, labai tiktų pastoriaus raselo ar džeko raselo terjeras ( toks šuo lydėjo ir pagrindinį filmo "Kaukė" personažą).
 

Perkant šunį derėtų atsižvelgti ir į savo gyvenamą vietą: ar tai nuosavas butas, bendrabutis, ar namas su aptvertu žemės sklypu. Be abejo, žmonės, turintys nuosavus gyvenamuosius namus su aptverta teritorija, gali sau leisti kur kas didesnį šunų veislių pasirinkimą, nei gyvenantieji butuose. Renkantis, kokį šunį laikyti bute, reikia atkreipti dėmesį į veislės subtilybes ir į pačią šuns paskirtį, jei nenorite, kad nederamai pasirinktas šuo kankintūsi ankštame bute ar garsiai duodamas apie save žinoti, - kankintų kaimynus.

Nepaslaptis, kad trumpaplaukiai šunys reikalauja mažiau priežiūros, o tai yra labai svarbu, gyvenant mažoje erdvėje. Gyvenant bute, tankiai apgyvendintame rajone, būtų patogiausia turėti tokį šunį, kuris neužima daug vietos, nereikalauja ilgų pasivaikščiojimų ir kiekvieno laiptais lipančio kaimyno nepalydi ilgais ir nenuilstančiais lojimais.

Nepatartina butuose laikyti šunų, turinčių stipriai išreikštą medžioklės instinktą. Šie šunys visada ieškos galimybių ištrūkti ir pamedžioti... Tai labiausiai liečia skalikus (lietuvių, estų, rusų), daugumą paukštšunių ir daugelį medžioklėje naudojamų terjerų (jagdterjerai, foksterjerai).

Jei nėra galimybės šuniui garantuoti užimtumo – bute bus sunku su malamutais, haskiais, laikomis, bei kitais šios grupės šunimis. Kad ir kokie gražūs bei patrauklūs būtų šie šunys, - jie niekada nesidžiaugs namų teikiama ramybe ir šiluma. Negalėdami realizuoti savo darbinių savybių, dėl veiklos stokos, jie gali pradėti niokoti namus.
 

Taipogi nepatartina butuose laikyti didelių tarnybinių šunų ( azijos, kaukazo, pietų rusijos aviganių, dobermanų, rotveilerių), ypač, jei jie nebuvo deramai dresuoti ir neturi psichikos įvertinimo testų.

Keista, kai žmonės, gyvenantys butuose, norą įsigyti didelį ar agresyvų šunį motyvuoja tuo, kad šuo bus "apsaugai". Reikia pastebėti, kad dabar yra begalės būdų užtikrinančių asmens ir būsto apsaugą. Tokie gyvūnai labai dažnai būna ne saugotojai, o greičiau grėsmė visuomenei ir patiems šeimininkams. "Saugotojų" ir budrių sargų funkcijas kur kas geriau atlieka mažų veislių šunys, tokie kaip svergpinčeriai ar toiterjerai.

Taipogi stebina, kai žmonės, kurių suvokimas apie kinologiją apsiriboja žiniomis, kad šuo, tai keturkojis, kuris sako "au" ir gali būti mažas- didelis, gražus- negražus, piktas ir brangus – puola pirkti šunų, kurie reikalauja gilių dresūros ir kinologijos žinių. Klasikinis pavyzdys – paaugliai, kurie nenori jokių kitų šunų, apart stafordšyro terjerų.

Namų teikiamais malonumais ir patogumais su didžiausiu džiaugsmu mėgaujasi dauguma dekoratyvinių šunų veislių( pekinai, bolonės, kinų kuoduotieji, japonų činai, či hua hua, rusų toi terjerai, mažieji špicai, mopsai, anglų ir prancūzų buldogai ir kt.), bei absoliuti dauguma kurtų (levretės, vipetai, sicilijos kurtai, faraonų šunys, saliukiai, afganų kurtai, rusų kurtai, airių vilkogaudžiai ir kt.).

Šiuo metu FCI yra registruota apie 400 šunų veislių. Labai gaila, kad žmonės nenori susipažinti su tomis veislėmis ir įsigydami šunis vadovaujasi ne savo žiniomis, o tokiais kriterijais, kaip "kaimynas turi retriverį, stafordšyrą ar jorką – ir man reikia tokio paties šuns"...

Įspėjamieji ženklai, kuriuos privalo turėti kiekvienas kurtų šeimininkas...

Perspėjamieji ženklai...Ne apie patį šunį, bet apie jo greitį...
Manau, kiekvienas auginantis ir besirūpinantis kurtais, turėtų tokius ženkliukus turėti ant namo tvoros.

Iš ko susideda grynaveislio šuns kaina.

Visi kalba apie veisėjo pelną... Manau, paskaičius subliukš mitas apie pasakišką veisėjo "uždarbį". Tuoj, kurmiai išmintingieji, imsime ir paskaičiuosime...

Viskas prasideda kur kas ankščiau nei šį pasaulį išvysta šuniukai.

Tam tikslui Jums reikės įsigyti kalytę, ją užauginti sveiką ir gražią, užregistruoti klube, mokėti kasmetinius mokiesčius LKD, sudalyvauti parodose, bent jau tuos privalomus, minimalius kelis kartus...

Kalytė turi turėti minimum 2 įvertinimus "puikiai" arba "labai gerai". 1-na paroda ( jei laiku užsiregistruoji) - 45LTL x 2....90LTL. + kelionės išlaidos.

Jei nepavyksta nukakti ir sudalyvauti parodose, - teks daryti šunelio aprašymą ir gauti leidimą jį veisti. Tokiu atveju, gerokai išauga dokumentų kaina.

Jei neturi savo patino, už kergimą irgi reikia atseikėti...arba atiduoti šuniuką (Europoje už kergimą paprastai moka 500 eurų arba už kiekvieną gimusį šunelį reikia atiduoti po 100 eurų). Mes Valerką importavome iš Maskvos...(Kada galėsiu ir importavimo išlaidas paskaičiuoti). Čia jau kaip susitarsi. Kergimo kaina dažniausiai lygi ar viršyja vieno šuniuko kainą. Galimas variantas - mažiau pinigų + šuniukas. O jei dar patinas gyvena kur nors toli, gali tekti vizas išsiėminėti...Čia vėlgi...gali būti 1000LTL + kelionės išlaidos. Bet šito dabar neskaičiuokime...

Tarkime kad, yra vienas šuniukas, kurį Jūs parduosite už 1000LTL...

Žiūrim ką turim...

Pradėkime nuo to, kad nėščią kalę maitiame spec. ėdalu. Mūsų atveju - Royal Canin Starter. Jo kilogramas mūsų kaime kainuoja 34LTL. Kalė sveria ~4 kg. Per nėštumo ir laktacijos laiką kalė suėda 2-2,5 maišo. Grubiai ....68LTL.

Veterinaro iškvietimas ir gimdymo priėmimas ( priklausomai nuo miesto).......200LTL.

Pageidautina ir pačiam turėti būtiniausių priemonių gimdymui priimi ( oksitocino, sterilių siūlų, vienkartinių nosinaičių, žirklių, Peano spaustuką "zažymą", antiseptikų, spirito, vienkartinių paklodžių. Mums gimdymo metu sueina 6-8, pirkome 60-90cm vnt. kaina 1.40LTL.)Aš, kaip medikas, kai ką gaunu iš darbo. Tačiau, aš ne veterinorius ir šuniukų bei kalės gyvybe nerizikuoju.

Keletą parų prie šuniukų lizdo laikau įjungtą stalinę lempą. Kaip ten bebūtų, ji kažkiek šildo guolį. Taigi...naudojame elektrą...

Taigi vienkartinės paklodės guolio išklojimui. 1 vnt -1.40LTL.
Kalė kraujuoja, paklodes reikia keisti dažnai. Per parą išeina ~6 vnt....8.40LTL... Kelios paros po gimdymo irgi nepakenktų veterinoriaus konsultacija. Taigi vėl - iškvietimas į namus.(pasidomėkite, kiek tai kainuoja).

Mūsų veterinorius labai nuoširdžiai mumis rūpinosi ir nesistengė nulupti devynių kailių...

Iki mėnesio šunelius laikau "lizde" tai 8.40lt x 30 dienų ....252LTL.

Po to šuneliai pratinasi miegoti bokse. Paklodes bokse keičiu du kart dienoje, kartais pagal aplinkybes. Kitas paklodėles išdėlioju patalpoje, kad šuniukai pratintūsi reikalus atlikinėti ant jų...

Taigi antra mėnuo- dar 252LTL vien tik ant paklodėlių.

Be abejo, galėčiau sutaupyti pirkdama visokius skudurus iš skuduryno ir tiesdama laikraščius...Nenoriu, kad mano šuniukai augtų išmirkę "savo sultyse"...Tada prisidėtų skalbimas, nealergizuojantys milteliai ir etc. Finale išeitų tas pat. Nenoriu, kad mano namai dvoktų amoniaku ir būtų gėda žmogų pasikviesti. Aš esu rami, kad mano šuneliai auga švarioje aplinkoje.

20 gyvenimo dieną šuniukams sušeriami vaistai nuo kirminų. Tai kainuoja 10-15LTL.(nepamirškite padauginti iš šuniukų skaičiaus) Gerai jei vetas neįma pinigų už iškvietimą...

30 gyvenimo dieną pirma vakcinacija. Skiepas - 30LTL. (dauginti iš šuniukų skaičiaus)

Išrašomi europasai vnt.-15LTL.(dauginam iš šuniukų skaičiaus).

Šuniukams, be motinos pieno papildomai pradedu duoti veršienos faršo 1kg - 12LTL. ir varškės...Ir taip kasdien, kol šuniukas pasiekia naujus šeimininkus. Primenu jei ką, kad šuniukams išmaitinti vieno kilogramo faršo neužtenka...

Jei kalei trūksta pieno - šuniukai arba pati kalė girdoma kalės pieno pakaitalu 15LTL - skardinė.

Šuniukai pradeda ėsti sausą ėdalą, tą patį "Royal Canen Starter" 1kg-34LTL.

Patalpos, indeliai valomi ir dezinfekuojami.
Šuniukams pradeda reikėti žaisliukų. Suaugusių šunų žaislų šuniukams neduodame...

Tatuiravimas - 1vnt-5LTL.
Čipas su dokumentais ~80-100LTL
Dokumentai vnt-25LTL (nepamirškime padauginti iš šuniukų skaičiaus). Tokia dokumentų kaina būna, jei šuniukų tėvai yra pakankamai gausiai tituluoti. Jei šuo be parodų, dokumentai gali kainuoti ir 300LTL (nepamirškite padauginti iš šuniukų skaičiaus).

Kelionė pas čipuotoją...Na, čia jau kaip ir kam pavyks. Mums reikia važiuoti Palanga-Kaunas-Palanga.

Pokalbiai telefonu su veterinoriumi ir interesantais...

Skaičiuokite patys. Nepamirškime pridėti nemiegotų naktų ir elektros, fotografavimo ir naršymo po internetą, nuotraukų dėliojimo ir reklamos...

Tiek išeina pinigų, jei viskas gerai ir nekomplikuota. Taigi levretę parduoti už 1000 litų yra nusikaltimas. Sutinkate su tuo?...

Esu tikra, kad ką nors vis tiek pamiršau parašyt...


 

Kaip ir koks į mūsų namus atkeliavo airių vilkogaudis.

Tai va...Mūsų namuose atsirado dar vienas augintinis - airių vilkogaudis Robin Hud "Iz volshebnogo lesa"...

Kaip apleistas, "kaltūnuotas" ir sužalotas šuo tapo naujuoju šeimos nariu, galite pasižiūrėti nuotraukose...

Prašymas Gerąjai Šunų parodų Dvasiai...


Geroji Šunų Parodų Dvasia ( toliau vadinsime GŠPD ), mes, šunų šeimininkai ir šunų parodų dalyviai, norime Tavęs paprašyti paslaugos...

1. Esminis prašymas/pageidavimas:

GŠPD, gal galėtumėte padaryti taip, kad prodos metu būtų geras oras...

Demagogijos:

Geras oras, ta prasme, kad nebūtų per karšta, kad mūsų mažieji augintiniai neperkaistų ir kad šeimininkai nesuprakaituotų. Būtų nuostabu, kad pūstų lengvas, gaivus vėjelis. Kiek gali ilgiau sulaikyk kritulius. Jei taip nori mus išmaudyti – maudyk tada, kaip ringą paliks paskutinis keturkojis parodos dalyvis. Jei taip nori, GŠPK, atsidėkodami už gerą orą mes įsidėsime į kišenes skalbimo miltelių iš 20 minučių pastovėsime po lietumi...Taigi, GŠPK, nepamiršk kaip mes tarėmės...Oras turi būti geras.

2. Esminis prašymas/pageidavimas:

GŠPD, gal galėtumėte padaryti taip, kad sukruzdėlės ir bitės būtų ramios ir būtų gerai paruošta ringų danga.

Demagogijos:

Taigi, tegul raudonosios, juodosios ir tokios nemenkos skruzdės parodos dieną kiek ilgėliau pasilieka savo nameliuose. Mes, savo ruožtu pasižadam kokiame nors kampe paberti cukraus. Būtų nuostabu, kad mūsų augintinių dėmesio neblaškytų, bitės, širšės bei kamanės. Taip nesmagu likus pusvalandžiui iki ringo, šuniui iš liežuvio traukti geluonį...Šitiems skraiduoliams neteiksime jokių pažadų bei garantijų, nes mažai tikėtina, kad jie atsižvelgs į mūsų pageidavimą. Na gerai gerai...Tegul šie padarai nesiartina prie mūsų arčiau, nei ištiestos rankos su šlepete atstumą ir visi liks sveiki, laimingi , nesutraiškyti ir neištinę...

3. Esminis prašymas/pageidavimas:

GŠPD, prašome dar vieno... Padėk ankstų parodos rytą teisėjams atsibusti lengva galvą, skaidriomis mintimis ir gera nuotaika.

Demagogijos:

Komentarai bus po ringo...
 

Kaip elgtis gatvėje sutikus levretes ir jų šeimininkus...

1. Prestižo reikalas garsiai pakomentuoti:

1.1 "Kokie perkarę šunys!"
1.2 " Kaulų vyniotiniai"
1.3 "Bado pranašai"
1.4 "Matyt kažkur tebevyksta blokada..."
1.5 "Kokioje koncentracijos stovykloje Jūs buvote?"
1.6 "Stirniukai!!!"
1.7 "Tai žiurkės ir dar kažko hibridas?"
1.8 "Tikro šuns turi būti daug"
1.9 "Ar jie dar augs?"
1.10 "Jie turbūt visai neturi apetito..."
1.11 "Jūsų šuo prieš saulę persišviečia!!!"
1.12 "Šlykštu..."
1.13 Visi kiti nenumatyti komentarai / papildymai...

2. Būtinai atkreipkite šeimininkų dėmesį į šunų mitybą:

2.1 "Eime iki artimiausios parduotuvės, nupirksiu Jūsų šuneliams dešrytės..."
2.2 "Kokiu maistu juos šeriate? A...Negirdėtas. Matyt toks prastas, kad net parduotuvės juo neprekiauja..."
2.3 "O "Darling" ar bandėte? Ne? Kodėl...?"
2.4 "Kam Jums tiek šunų? Laikytumėte vieną, nors tas normaliai atrodytų..."
2.5 "Jie ėda tik tai, ką pagauna? Gal juos derėtų pašerti papildomai?"
2.6 "Kaip galima taip kankinti šunis...badu..."
2.7 Visi kiti nenumatyti pastebėjimai / papildymai...

3. Nepraleiskite progos pasamprotauti apie pačią veislę:

3.1 "Kokia veislė? Lervre...Kas? Nesupratau...Čia veislė ar vardas?"
3.2 "Levretės? O kaip jie paprasčiau, populiariai vadinasi?"
3.3 "Jie dar turi daug augti. Kodėl jų tokios mažos kojos?"
3.4 "Jie dreba, jiems turbūt labai šalta...O gal jiems baisu?"
3.5 "Čia juk skalikai?"
3.6 "Kažkokia nauja ir nepopuliari veislė."
3.7 "Matyt vitaminų trūksta – ausys nestovi..."
3.8 "Mes ne naujokai konologijoje ( ! ), bet šie šunys – tai kažkas naujo"
3.9 "Tas juodas, tai dobermanas be įrudžio..."
3.10 Visi kiti pafilosofavimai / papildymai...

4. Į šeimininkų kalbas nereikia kreipti dėmesio, nes:

4.1 Jie diletantai, analfabetai, gal net... sadistai.
4.2 Ką gali pasakyti žmogus, kuris taip žiauriai elgiasi su šunimis?
4.3 Jie neužaugino nei vieno "tikro, normalaus" šuns.
4.4 Šeimininkai neturi ką atsakyti į pateiktus klausimus.
4.5 Neatsako, nes jiems tiesiog gėda...
4.6 Jie prisipažįsta, jog patys suvalgo dalį šunims skirto ėdalo...
4.7 Visi kiti galimi variantai / papildymai.

5. Pasiteirauti šeimininkų, kas tai per šunys ( kol kas - nepopuliaru )

5.1 Pasiteiravimo privalumai:

5.1.1 Galima išvengti nusišnekėjimų.
5.1.2 Galima sužinoti tiesą...( ! )

5.2 Pasiteiravimo trūkumai:

5.2.1 Klausiant, kenčia išdidumas.
5.2.2 Sunku perlipti per save ir pripažinti, kad kažko nežinai...


6. Paskutinis žodis šeimininkams:

Galime lažintis, kad papildymų ilgai laukti nereikės...
 

Kaip elgtis įmynus į šuns kaką...

1. Jei į minėtą daiktą ( ateityje ji vadinkime produktu X) įmynėte lauke
1.1 Galimą batą pavalyti :
1.1.1 Į žolę
1.1.2 Įėjus į pirmą pasitaikiusią laiptinę, pasinaudoti pirmu pasitaikiusiu kilimėliu...
1.1.3 Galima mėginti patrepsėti baloje.
1.2 Galima nedaryti nieko ir laukti kol nudžius , bei nutrupės.
1.3 Kol batas padengtas neaiškia medžiaga, produktą X galima ištrypti, idant kiti į jį neįliptų.
1.4 Produkto X likučius galima nuridenti į atokesnę, saugesnę vietą .*

2. Remiantis kiaulystės dėsniu, jums vienam būnant namie, produktą X jūs pastebėsite laiku ir į jį neįlipsite.
3. Jei susirinkus svečiams aptikote produktą X su ryškiu sutrypimo pėdsaku, reikia:
3.1 Visiems nedelsiant pranešti apie įvykį.
3.2 Pasiūlyti svečiams nusiauti ir apžiūrėti savo avalynę.
3.3 Kol svečiai apžiūrinės savo batus, reikia garsiai piktintis*.
3.4 Savo avalynę reikia apžiūrėti paskutiniam.
3.5 Aptikus negerų dalykų ant nuosavų šlepečių reikia:
3.5.1 Pradėti panikuoti ir nepamiršti kuo daugiau pritrepsėti, pvz .ant kilimo.
3.5.2 Nenueinant nuo stalo reikia pradėti švarinimosi procesą.
3.6 Baigus švarintis galima išvėdinti kambarį.
4. Išėjus svečiams, jūsų šuniukas pasiprašys į lauką ir ten tvarkingai apsiformins.
5. Grįžtant iš lauko į butą įnešti savo kilimėlį *.
6. Visi kiti nenumatyti atvejai.

* - Paaiškinimai:

1 – Šuns kaką, dėl estetinių sumetimų, vadinkime produktu X.
1.4 – Kadangi batas vis tiek purvinas, galime atlikti pilietinę pareigą ir nuo to nemalonumo apsaugoti savo kaimynus.
3.3 – Rekomenduotinas frazes tarti su atitinkama veido išraiška: "fui, kaip smirda", " dvokia pačiu X" ir t.t . Susirūpinusių svečių būtinai reikia paklausti: "gal čia jūs taip kvepiate?"
5 - Kadangi į tokią situaciją gali pakliūti jūsų kaimynai, kilimėlį reikia laikyti namie. Tada jūsų kilimėliui nebegresia 1.1.2 punktas.

Kaip elgtis aptikus ežį. Gyzmio versija.

1. Aptikus ežį, reikia grėsmingai, su lojimu prie jo artintis.
2. Apuostyti, pabaksnojant nosimi.
2.1 Jei pavyko įsidurti, elgtis, kaip reglamentuoja sekantis punktas.
3. Ežį galima paspardyti, arba bent jau pamėginti apversti.
3.1 Kol kolega ežį spardo ir susibado kojas, galima atsistojus kiek atokiau, imituoti "kasimo" judesius.
3.2 Galima viską abejingai stebėti iš šono.(Gyzmis)
4. Kai kolegoms dėl subadytų nosių ir letenų atšala azartas, galima išdidžiai prieiti prie ežio ir jį...apsisiuoti ( Gyzmio požiūris į ežius).
5. Apsisiuotą ežį reikia dar kartą pauostyti. ( kas buvo įsidūręs į nosį – įsidurs dar kartą. Kas susibadė kojas – susibadys ir nosį).
6. Prestižo reikalas paverkti, pačiaudėti ir pastovėti parietus subadytas galūnes.
7. Atsisveikinimui ežį būtina apsisiuoti dar kartą. ( Gyzmis)
8. Atlikus visas šuniškas pareigas ežiui – išdidžiai galima eiti namo.
 

Jei namuose, kur gyvena šunys yra tylu, - reiškia kažkas kažkur vyksta...

Jei namuose tylu, tai nereiškia, kad viskas yra gerai…Tai ženklas, kad kažkas kažkur vyksta ir jūs to net neįtariate, guodžiatės mintimi, kad "gal mano šunys miega". Apie šią pavojingą tylą žino mamos, auginančios mažus vaikus, taipogi tokie kaip mes – turintys pulką šunų.
 

Kai namuose eilinį sykį įsitvyravo nesveika tyla, aš nepatingėjau, ir tyliau tyliai nuėjau į virtuvę, kur tuo metu buvo mano šunys. Tai ką aš pamačiau man sukėlė daug prieštaringų emocijų…

Viduryje virtuvės, guli mano "mažoji panelė", priekinėmis kojytėmis apsikabinusi popierinio rankšluosčio ruloną ir kuo ramiausiai jį plėšo. Savo reikalą ji atlikinėjo taip įsijautusi, kad net nepastebėjo, kad aš stoviu už kampo ir ją stebiu. Ore skambėjo garsai: "krepšt – tpfu, krepšt – tpfu"...Matau, kad gyvuliukas plėšydamas popierių į mažulytes skiauteles buvo nuoširdžiai laiminga…O patį plėšymą reikėjo matyti: atkanda – išspjauna, tokiais tvarkingais, vienodais laiko intervalais ir tokiais vienodais gabaliukais…
Mano pyktį nusvėrė sąžinės graužimas, tipo: pati esu kalta, jei šuo, prireikus tokį daiktą gali pasiimti…"Diedai" paklaikusiomis akimis sėdi savo namelyje ir įtariu, kad jų galvelėse sukosi vienintelė mintis: "dabar tai jau klius"...

Va tada Dyva mane pastebėjo, stryktelėjo kaip įkirpta ir kaip kulka nėrė į namą. Apsimetė kad miega...Po kiek laiko pakėlė galvą, apsidairė lyg klaustų: "tai ką chebryte, prisitapšnojote?"

Į virtuvę atėjo mano sūnus. Akimis įvertino "nuostolius" ir pasakė: "jo...jei aš taip būčiau padaręs, mane mama būtų per burokinę tarką praleidusi"...

Pasijuokėme, surinkome rulono palaikus, bet vienas dalykas man nedavė ramybės. Negi mama tikrai toks baubas, kuris dėl tokio dalyko galėtų šitaip...Ir dar per burokinę tarką...

Tądien sužinojau tiek naujų tiesų:

1. Popierinio rankšluosčio plėšymas gali atnešti didelę laimę į šunelio gyvenimą,
2. Motina yra toks sutvėrimas, kuris nepraleidžia progos sutarkuoti savo vaiką...
3. Tarka – pedagoginė priemonė, kurią drąsiai galima dėti į lentyną, greta knygų...

Diena nepraėjo veltui...

Back to News and Updates

Back to INDEX